Kiekvienais metais laukdami šv. Kalėdų, Jėzaus gimimo šventės, vis iš naujo prisimename žmonijos išganymo istoriją, kurioje kiekvieno krikščionio gyvenimas yra aktyvus bendradarbiavimas Kristaus misijoje.
Kad galėtų tęsti savo gyvenimą žemėje, Kristus prisiima mūsų kūnus, mūsų gyvenimus. Mūsų rankomis Kristus laimina, maitina alkaną, daro gerus darbus. Mūsų kojomis lanko ligonius, gyvenimo nuskriaustuosius. Mūsų širdimi skleidžia meilę ir ramybę.
Kalėdos ženklina Dievo solidarumą su žmonėmis, skelbdamos žinią, kad Dievas yra su mumis. Užduokime sau klausimą, o ar mes esame su juo? Ar leidžiame Dievui gyventi mumyse? Vien istorinio Jėzaus gimimo nepakanka, reikia jį priimti į savo gyvenimus ir leisti veikti per mus.
Anuomet gimęs Betliejaus tvartelyje, dabar Jis nori užgimti mūsų širdyse, mūsų gyvenimuose. Šiandienos žmogui, pavargusiam nuo kasdienės rutinos, rūpesčių, skubėjimo, Dievas nori suteikti tai, ko labiausiai trūksta: džiaugsmo, taikos ir ramybės. Jėzus atėjo į pasaulį, kad „mūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11). Jis nori mus išlaisvinti iš liūdesio ir dovanoti ramų ir palaimintą gyvenimą, todėl nešvaistykime laiko pykčiui, liūdesiui, nerimui, o verčiau gyvenkime džiaugsmingą, kupiną laimėjimų gyvenimą.
Tegul didžiausia kalėdinė dovana artimiems žmonėms bus padovanotas mūsų laikas, dėmesys, supratimas. Tai dovana, kurios nereikia pirkti, ji yra kiekvieno mūsų širdyse.
Gražių ir palaimingų šv. Kalėdų!
Mažeikių dekanato dekanas kun. Modestas RAMANAUSKAS
